Atogrąžų drugeliai stebina dydžiu ir spalvomis

Jau bene dešimtmetį atogrąžų drugelius auginantis vilnietis Tomas Solovejus įsitikinęs, kad tokį grožį savo namuose gali sukurti kiekvienas. Reikia tik didelio noro ir tam tikrų žinių.

Straipsnis originaliai publikuotas 10-ajame žurnalo Savaitė numeryje. Autorius: Laimius Stražnickas.

Balandžius iškeitė į drugelius

Pedagoginį išsilavinimą turintis Tomas teigia, kad gamta jį visada labai traukė. Buvo metas, kai su dideliu entuziazmu jis augino balandžius, siūlydavo jų ir vestuvininkams. Tačiau kai balandžių augintojų atsirado tiek daug, jį paviliojo kur kas egzotiškesni dalykai – atogrąžų drugeliai.

„Kai „Akropolyje“ pamačiau atogrąžų drugelių parodą, jie mane labiausiai sužavėjo spalvomis, kai kurie – ir dydžiu. Lietuvoje taip pat yra gražių drugelių, tačiau tokių, kokius mačiau parodoje, tikrai neišvysime. Apžavėtas dar neregėtos atogrąžų egzotikos, pradėjau domėtis drugeliais ir nutariau pabandyti pats jų užsiauginti. Buvo labai smalsu, ar man pavyks“, – savo egzotiškos veiklos ištakas mena T. Solovejus.

Tomas pasakoja, kad tikroji veikla prasidėjo nuo drugių lėliukių – daugiau kaip pusšimtį įvairių rūšių lėliukių jis parsisiuntė iš vienos Olandijos drugelių fermos. Tokių fermų paprastai galima rasti daugelyje pasaulio šalių. Kad iš lėliukių išsiristų drugeliai, teko jas laikyti specialiuose inkubatoriuose. Ten reikėjo sukurti jų gyvenamajai aplinkai artimas sąlygas – buvo palaikoma apie 28 laipsnių temperatūra ir apie 80 proc. oro drėgnis. Maždaug po dviejų savaičių inkubatoriai ėmė žaižaruoti gražiausiomis spalvomis – vieni paskui kitus ėmė pleventi dar nematyti drugiai.

Kaip žinoma, drugiai yra ganėtinai sudėtingi tvariniai, jiems būdingos net kelios vystymosi stadijos. Suaugėliai pirmiausia padeda kiaušinėlius. Iš jų išsirita vikšrai (lervos), mintantys augaliniu maistu, dažniausiai lapais. Baigęs vystytis vikšras virsta lėliuke. Ji būna prisitvirtinusi prie substrato, įsikasusi į žemę ar lindi kokone. Lėliukės stadijos pabaigoje apvalkalas trūksta ir iš jo išlenda gležnas drugys. Sparnams sutvirtėjus, jis iškart pradeda skraidyti. Trumpai gyvenantys drugiai visai nesimaitina, ilgiau gyvenantys minta žiedų nektaru ar vaisių sultimis.

Gyvena terariume

Rimtai susidomėjęs atogrąžų drugeliais, Tomas sukūrė interneto svetainę ir pavadino ją labai neįprastai – kupukupu. Iš tikrųjų tai indoneziečių kalbos žodis, reiškiantis „drugelis“. Dauguma vilniečio kolekcijos gyventojų yra kilę būtent iš to pasaulio regiono ir Pietų Amerikos.

Kad drugeliai galėtų gyventi visavertį gyvenimą, svarbu jiems sukurti sąlygas, labai artimas toms, kurios vyrauja natūralioje jų gyvenamojoje aplinkoje. Tinkama temperatūra, drėgnis ir maistas yra bene svarbiausi kriterijai, kuriuos reikia pirmiausia įvertinti.

Savo augintiniams Tomas yra įrengęs specialią patalpą – terariumą, – kur prisodinęs įvairių egzotinių augalų. Šioje patalpoje vyrauja apie 28 laipsnių temperatūra, o oro drėgnis siekia apie 80 proc. Drugelių žinovas pabrėžia, kad tik kanadietiškiems drugeliams promethea tinka mūsų klimato sąlygos, todėl jie gyvena kitoje patalpoje, t. y. atskirai nuo atogrąžų drugelių.

Sudeda iki 300 kiaušinėlių

Drugeliai minta augaliniu maistu, tačiau kiekvienai rūšiai būdingi tam tikri augalai. Antai iš Pietų Amerikos kilę Caligo memnon, dar vadinami „pelėdų akimis“ ir savo išvaizda imituojantys pelėdas, kad tai padėtų apsiginti nuo grobuonių, gyvena bananų plantacijose. Vikšrai minta bananų lapais. Vienas vikšras per pusantro mėnesio trunkantį savo gyvavimo laikotarpį sudoroja vieną suaugusio banano lapą (lapo ilgis – iki 4 metrų). Turint omenyje, kad viena patelė sudeda iki 300 kiaušinėlių, ėdrūs vikšrai bananų plantacijoms pridaro didelių nuostolių. Drugeliai gyvena tris mėnesius ir mėgsta maitintis papuvusiais bananų vaisiais.

Mūsų sąlygomis būtų labai sudėtinga prisisodinti bananų, tačiau, pasak Tomo, visuomet galima rasti augalų, kurie savo maisto medžiagomis galėtų atitikti augančius atogrąžose. Tad bananų lapų mėgėjus iš Pietų Amerikos pas mus galima auginti lepinant kanų lapais. Kitų rūšių drugelių, pavyzdžiui, Morpho peleides, vikšrai maitinasi tam tikrais vijokliniais augalais, kurie Lietuvoje taip pat neauga, tačiau jiems tinkamas pakaitalas – dobilų lapai. Naktinių drugelių cecropia vikšrai godžiai rupšnoja kriaušių, vyšnių ar slyvų lapus. Tomas džiaugiasi, jog dar nesusidūrė su tokia problema, kad įsigeidęs kokio nors egzotinio augintinio nebūtų jam Lietuvoje radęs tinkamų augalų.

Kiek rūšių drugelių šiuo metu skraido Tomo terariume? Pašnekovas aiškina, kad žiemos mėnesiais ten neskraido jokie drugeliai. Žiemą terariumas būna uždarytas, nes didelių išlaidų pareikalautų jo šildymas, ypač tokią šaltą žiemą, kokia buvo šiemet. Penkių ar šešių rūšių drugeliai dabar tūno kokonuose ir ramiai žiemoja laukdami pavasario. Apie gegužės mėnesį jie turėtų supleventi.

Tad dabar palankiausias metas tvarkyti terariumą, sodinti egzotinius augalus, kad pavasarį drugelių vikšrai turėtų kuo maitintis, ir galvoti, kokių naujų rūšių drugelius būtų galima išmėginti auginti. Kokiomis naujovėmis papildys savo kolekciją, Tomas rimtai susimąsto dar prieš metus, nes reikia suspėti pasirūpinti ir augalais, kuriais mis naujų drugelių vikšrai. „Iš tikrųjų mūsų klimato sąlygomis nuo lėliukių galima išauginti dvi drugelių kartas. Išsiritę drugeliai netrukus suskumba pratęsti savo giminę ir sudeda kiaušinėlius. Iš jų išsiritę vikšrai maitinasi apie du mėnesius, paskui dar dvi savaites praleidžia kokonuose. Iš jų išsiritę nauji drugeliai dar spėja sudėti kiaušinėlius“, – pasakoja egzotikos puoselėtojas ir patikslina, kad naktinių drugių gyvenimas – šiek tiek kitoks: rudenį sulindę į kokonus, jie žiemoja iki pat pavasario, o būdami lėliukės stadijos praleidžia pusę metų ar net ilgiau.

Pasak drugelių augintojo, kai kurių rūšių drugeliai sudeda kiaušinėlius ant tų augalų lapų, kuriais vėliau maitinsis išsiritę vikšrai. Tačiau yra ir tokių, kurie kiaušinėlius padeda ant vienų augalų, o maitinasi kitais. Tokiu atveju kiaušinėlius reikia nurinkti, o išsiritusius vikšrus perkelti ant jiems tinkamų augalų lapų.

Drugelių vikšrai ir suaugėliai minta skirtingu maistu. Vikšrai godžiai rupšnoja įvairių augalų lapus, o suaugėliai tenkinasi žiedų nektaru ar vaisių sultimis. Beje, geidžiamiausias suaugėlių patiekalas – papuvusių vaisių sultys.

Nevienadieniai gyventojai

Daug kas yra susidaręs nuomonę, kad mūsų naktiniai drugiai nepasižymi ryškiomis spalvomis ir atrodo blankiai. Ar atogrąžų naktiniai drugiai taip pat yra tokie? T. Solovejus mano, kad galbūt ir mūsų naktinių drugelių yra gražių, bet mes tiesiog jų nematome naktį. „Atogrąžų naktinių drugelių išties yra labai gražių. Pavyzdžiui, Argema mittrei. Jie turi labai ilgus sparnus, įspūdingą uodegytę. Patys didžiausi pasaulyje yra taip pat naktiniai drugiai – Attacus atlas. Jų sparnų plotis siekia daugiau nei 30 centimetrų. Įdomu, kad naktinių drugių nereikia maitinti, nes jie net burnos neturi. Šie įspūdingi drugiai gyvena vos dešimt dienų, ir pagrindinis jų tikslas – ne maitintis, o padėti kiaušinius ir pratęsti savo giminę“, – aiškina drugelių augintojas.

Kartais tenka girdėti, kad yra tokių drugelių, kurie gyvena vos vieną dieną. Išgirdęs šį teiginį, T. Solovejus patikina, jog su tokiais drugeliais jis nebuvo susidūręs, tačiau tai nereiškia, kad tokių negalėtų būti. „Aš esu labiau linkęs manyti, jog vienadieniai drugeliai – greičiau mitas. Logiškai pagalvojus, ar įmanoma per vieną dieną tiek daug nuveikti – susirasti antrąją pusę ir spėti sudėti kiaušinėlius. Mažai tikėtina, kad yra tokių, kurie taip trumpai gyvena. Nesusitvarkę su savo užduotimis per vieną dieną, jie jau seniai būtų išnykę“, – samprotauja į įspūdingą veiklą įsitraukęs vilnietis ir priduria, kad jo drugeliai, jeigu tik tinka jiems gyvenimo sąlygos, skraido mažiausiai savaitę ar dvi, o ilgiausiai yra gyvenę iki trijų mėnesių.

Ar egzotiniams drugeliams patiktų mūsų vasara? Tomas neabejoja, kad visi jie galėtų išgyventi Lietuvoje vasarą. Didžiausia problema jiems būtų išgyventi mūsų žiemą ir rasti mitybai tinkamų augalų. Buvo atvejų, kai Tomo drugeliai buvo išskridę iš jiems skirtos patalpos, tačiau niekada neskrisdavo toli, sukiodavosi ratais vietoje. Atogrąžų drugeliai – didesni už mūsiškius, tad juos galima greitai pastebėti ir sugauti.

Ir namuose, ir vestuvėse

Jau kone dešimtmetį atogrąžų drugeliais besidomintis vyras teigia dažnai sulaukiantis įvairių smalsuolių klausimų ir pageidavimų. Kol nebuvo karantino, didelio susidomėjimo sulaukdavo moksleiviams skirtos edukacinės pamokėlės, kuriose jie sužinodavo viską apie atogrąžų drugelių auginimą. Dažnas klausimas būdavo, ar tikrai įmanoma atogrąžų drugelius užauginti namuose? „Mano atsakymas – taip, įmanoma. Yra tam tikrų rūšių drugelių, kuriuos užauginti visai nesunku. Pavyzdžiui, Morpho peleides – nepakartojamo grožio, akinančios mėlynos spalvos drugeliai, dar vadinami drugelių karaliais. Jie yra patys populiariausi visose šventėse, kur pageidaujama drugelių. Šių drugelių aptinkama Pietų Amerikos gamtoje, ir jie gyvena iki 4–5 savaičių. Minta tik vaisių nektaru. Tad gegužę įsigijus lėliukę galima namuose užsiauginti nuostabų gyvį. Tereikia drugelio lėliukę įdėti į specialų medžiaginį maišelį, kartą per dieną papurkšti vandeniu ir laikyti kambario temperatūroje. Per kelias savaites sulauksite savotiško stebuklo“, – dėsto drugelių žinovas ir atkreipia dėmesį, kad ketinantieji ne tik auginti, bet ir veisti drugelius turėtų pradėti tai planuoti iš anksto, kad būtų pakankamai laiko būsimiesiems augintiniams tinkamoms sąlygoms sukurti ir pasirūpinti vikšrų mitybai tinkamais augalais.

Veisti drugelius galima pradėti ir nuo vikšrų (lervų). Rudenį įsigijus septintos stadijos vikšrų ir tinkamų augalų jau po dviejų savaičių jie taps lėliukėmis, o po dar poros savaičių virs nuostabiais drugeliais, kurie apie mėnesį, maitindamiesi vaisiais, džiugins nuostabiomis spalvomis. Paprastai drugeliai būna gyvybingi iš ryto, vėliau, per pietus, kai natūralioje jų aplinkoje užeina karštis, slepiasi nuo saulės ir vėl suaktyvėja apie 18 val. Jie aktyviai skraido maždaug iki 22 val., po to nurimsta.

Atogrąžų drugeliai šiandien vis labiau populiarėja fotosesijose, vestuvėse, kitose šventėse. Per vestuves jie dažnai pakeičia balandžius, nes drugeliai yra laikomi švelnumo, tyrumo ir naujos pradžios simboliu. Vieniems užtenka vos vieno ar dviejų drugelių, kiti prašo užauginti visą jų būrį – 10–15. Dažniausiai ši originali puošmena paleidžiama kokioje nors patalpoje, paskui sugavus tuos drugelius galima toliau auginti. Savo amžių atgyvenusius drugelius Tomas ne išmeta, o prikelia naujam gyvenimui – sutvarko, išdžiovina ir įrėmina – ir džiaugiasi gražiais paveikslais.

 

Straipsnis originaliai publikuotas 10-ajame žurnalo Savaitė numeryje. Autorius: Laimius Stražnickas.