Temperamentingasis „Kinijos mėnulio drugys”
Actias dubernardi, arba „Kinijos mėnulio drugys” – stulbinančio grožio „mėnulio drugių” šeimos narys, kilęs iš Pietų Kinijos. Šie gležni tropikų gražuoliai yra lytiškai dimorfiški – patinėliai ir patelės yra skirtingos išvaizdos: patinėliai yra neoninės rausvos ir geltonos spalvos, ilgomis elegantiškomis uodegomis, o patelės šiek tiek putlesnės, blyškiai baltos, žalsvos spalvos su dviems šviesiomis rausvoms uodegomis.
„Mėnulio drugio” pavadinimą davė Linėjus
Pirmą kartą drugelis moksliniuose šaltiniuose aprašytas apie 1700-uosius metus. Tuomet biologas James Petiver’is jį pavadinęs Phalena plumata caudata, kas reiškė „Nuostabi plunksnuota uodega”.
Vėliau, 1758 m., kai Karlas Linėjus sukūrė savo binominę (dviejų dalių pavadinimų) pavadinimų sistemą, jis pavadino drugį Actias luna. Luna lotyniškai reiškia „mėnulis“ – drugelio sparnai padengti mėnulį primenančiomis dėmelėmis.
Natūraliai gamtoje šie gležni skraidūnai gyvena debesimis nuklotuose kalnų viršūnių miškuose, maždaug 1000-3000 m aukštyje virš jūros lygio; jų buveinė vėsi ir drėgna. Apie jų dauginimąsi natūraliai gamtoje nėra daug žinoma, tačiau manoma, kad jie susilaukia dviejų ar trijų kartų jauniklių per metus. Natūraliai gamtoje jie minta pinus massoniana pušų rūšimi, paplitusia Pietų, Centrinėje Kinijoje ir Vietname.
„Išmanioji” mėnulio drugio uodega
Suaugusieji Kinijos mėnulio drugiai turi nuostabias uodegas – ilgesnes už jų sparnų ilgį. Manoma, kad jų uodegos tarnauja, kaip garso reflektoriai ir netgi gali trikdyti šikšnosparnių echolokaciją, taip atbaidydami savo priešus.
Šie drugiai skrisdami „sukasi serpentinu“ – tokiu būdu jie tarsi padengia didesnį plotą oro paviršiaus ir, kontaktuodami su šikšnosparnių skleidžiamomis ultragarso bangomis, šikšnosparniams atrodo kaip daug didesnis ir pavojingesnis grobis, nei iš tiesų yra. Tokiu būdu šie gudrūs temperamentingieji drugiai apgauna šikšnosparnius – tad pastarieji atakuoja tik drugio uodegą, o ne jo kūną. Esant kritinei situacijai, drugys, užpultas šikšnospanio, pameta uodegą ir taip išgyvena.
Kinijos mėnulio drugys laikomas vienu iš didesnių drugelių – jo sparnų ilgis gali siekti 15–18 cm. Stebinantis savo grakščiu grožiu bei „išmaniąja uodega“, Kinijos mėnulio drugys nepaliauja stebinti ir kitomis unikaliomis savybėmis.
Pavyzdžiui, šio drugio lerva, siekdama atbaidyti priešus, sukelia keistą traškėjimo garsą ir, esant pavojui, išspjauna visą savo virškinamo maisto turinį. Beje, suaugęs Kinijos mėnulio drugys neturi burnos ir viso savo suaugusio gyvenimo ciklo metu nesimaitina. Suaugęs drugio patinėlis gyvena ilgiausiai 1 savaitę, tol kol dauginasi, dauginimosi ciklui pasibaigus, drugelis miršta.
Mėnulio drugiui palankios sąlygos
Kilę iš aukštų kalnų Kinijoje, mėnulio drugiai puikiai tarpsta drėgnose ir šaltose buveinėse. Ši drėgmė ir vėsi oro temperatūra dėl miglos aukštų debesuotų kalnų viršūnėse išsilaiko nuolatos.
Kinijos mėnulio drugių pagrindinis maistinis augalas yra Azijos pušis (lot. Pinus massoniana). Auginantiems Kinijos mėnulio drugius mūsų klimatinėmis sąlygomis, mes drąsiai rekomenduojame drugių mitybai naudoti Baltijos pušį (lot. Pinus sylvestris), dar vadinamą Škotijos arba raudonąja Europos pušimi, taip pat eglę (lot. Picea), kedrinę eglę (lot. Abies) ir net juodąją pušį (lot. Pinus nigra). Svarbu nepamiršti, kad patalpose auginamiems drugeliams reikia užtikrinti palyginti žemą oro temperatūrą – rekomenduojama 15–20 laipsnių celcijaus.
Dauginimosi ypatumai
Nors actias dubernardi, arba „Kinijos mėnulio drugys” laikomas vienu iš sunkiau besidauginančių drugių, tačiau nelaisvėje juos galima dauginti be didelių pastangų. Sunkiausia, žinoma, nelaisvėje jiems sukurti tinkamą aplinką ir sąlygas (augalija, maistas ir temperatūra).
Priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės, šio įspūdingo skraidūno kiaušiniui pereiti visas vystymosi stadijas iki suaugusio drugio užtrunka nuo 70 iki 85 dienų. Naujai išsiritęs Kinijos mėnulio drugys naudoja savo spalvingus grakščius sparnus, kad pritrauktų sau patelę tolesniam dauginimuisi.
Patelė deda iki 120–200 kiaušinių ir kiaušinius gali dėti bet kur. Kiaušinis yra ovalo formos, 1,5×1 mm; balkšvai pilkos spalvos ir tvirtai prilipęs prie patelės susukto kokono sienelių (dažniausiai tarp pušų spyglių), kiaušinėlis bręsta ir vystosi, kol po 10–14 dienų išsirita 4–5 mm ilgio vikšrai – kuo šiltesnė aplinkos temperatūra ir kuo daugiau drėgmės, tuo greičiau tai įvyksta. Esant nepakankamai palankioms vikšro vystymuisi sąlygoms, kiaušinėlis kokono viduje užmiega, tad drugio vikšras kartais gali pasirodyti tik po 5 savaičių ar poros mėnesių.
Kinijos mėnulio drugių vikšrai yra sodriai žali, dekoruoti baltomis juostomis, baltais taškeliais ir nuostabiais metaliniais auksiniais „šepetėliais” išilgai šonų, toliau besidriekiančiais nugara.
Kinijos mėnulio drugio lerva
Naujai išsiritusi lerva yra juoda su plaukeliais. Lervos stadijoje ji keturis kartus nusimeta odą. Pradžioje lerva yra juodos spalvos, tačiau beaugdama ji po truputį keičiasi, kol virsta tamsiai raudonai ruda. Antrajame etape ji toliau šviesėja iki oranžinės rudos spalvos. Trečiajame etape ji pasikeičia į gražiai žalią su baltomis juostomis ir sidabro/aukso atspindinčiais šonuose.
Virš drugio lervos krūtinės ląstos yra baltos, juodos ir raudonos spalvos juostos, kurias lerva išskleidžia arba paslepia, priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Šios spalvos – aposematinės spalvos, kurias, esant poreikiui, lerva atskleidžia ir taip atbaido potencialius jos priešus.
Kinijos mėnulio drugio lervos yra plaukuotos visais vystymosi etapais, jos, kaip ir vėliau visiškai subrendęs drugys, minta pušų spygliais. Visiškai išaugęs vikšras yra 60–75 mm ilgio.
Suaugęs Kinijos mėnulio drugys
Suaugusio Kinijos mėnulio drugio gyvenimas yra trumpas, ne ilgesnis kaip 10-12 dienų (patelės gyvena ilgiau dėl savo riebalų atsargų).
Temperamentingasis actias dubernardi yra viena iš labiausiai pasiutusių mėnulio drugių rūšių, ypač pasakytina apie patinėlius. Kai šie patiria stresą ar kitaip sutrinka, jie gali išsižioti, isteriškai ploti sparnais ir taranuotis į daiktus. Jie taip pat gali pradėti blaškytis ir kritinėti ant grindų ar žemės. Toks elgesys yra jų trumpalaikio grožio priežastis: dauguma šių nerimstančių gražuolių bus visiškai nusidėvėję ir suplyšę po trijų dienų. Labai dažnai panikos būsenoje jie smarkiai susižaloja ar kitaip sau pakenkia.
Kinijos mėnulio drugiai yra tikrai unikalios būtybės, įspūdingo grožio bei elgsenos ir puikiai tinkančios auginti namų aplinkoje. Nepamilti jų neįmanoma!
Kitą kartą, kai pamatysite išskleidusį spalvingus sparnus Kinijos mėnulio drugelį lauke, atminkite, kad drugelis, kurį matote, gyvens tik savaitę, kol dauginsis, o tada jo nebeliks. Stebėkite jį ir leiskite jam mėgautis spalvingu, gležnu ir trumpu gyvenimu.